Praėjusiais metais pasauliui smogusi ir niekaip nenuslūgstanti COVID-19 pandemija į oro uostus nutupdė didžiąją dalį lėktuvų, tačiau gyvenimas sustojo ne visiems. Pasak krovinių pervežimą oro transportu vykdančių bendrovių, skaičiuojant metų sukaktį nuo pirmojo karantino, tokio intensyvaus ir beprotiško laikotarpio senokai nebuvo.
Kas mėnesį Lietuvos oro uostuose perkraunama apie 1400-1800 tonų įvairių siuntinių: iš tolimųjų rytų į Lietuvą skraidinamos elektronikos prekės, automatikos detalės ir tekstilės gaminiai, iš Lietuvos eksportuojama medicininė įranga, lazeriai ir jų komponentai. Pandemija pakoregavo pervežimo grafikus Pasak Krovinių gabenimo, ekspedijavimo ir logistikos paslaugas teikiančios UAB „ACE Logistics“ vadovo Igno Puluikio, 2020 m. pavasarį dėl COVID-19 užsidarius oro erdvei, didžiausią iššūkį kėlė vėluojantys kroviniai dėl staiga sumažėjusių lėktuvų skrydžių. Eurostato duomenimis, didžiausias komercinių skrydžių sumažėjimas pernai fiksuotas balandžio mėnesį – 91 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., gegužę – 90 proc., o birželį – 84 proc. „Prasidėjus pandemijai, klientams, kurių krovinių logistika įprastai užtrukdavo 3-5 dienas, tekdavo laukti laisvos vietos pakrovimui į lėktuvą net iki 2 savaičių. Iki tol būdavo įprasta užsakyti krovinių pervežimą prieš 1-2 savaites, deja, pandemija greitai išmokė planuoti atsargiau“, – sako I.Puluikis.
Nors situacija šiandien yra geresnė nei prieš metus, išlieka gana sudėtinga padėtis su krovinių gabenimu į Šiaurės Ameriką – vietų kroviniams iš Vilniaus kylančiuose reisuose kartais tenka laukti ir daugiau nei dvi savaites. Tokiais atvejais logistikos specialistai tikrina visas įmanomas galimybes – matant, kad nepavyks krovinių greitai pakrauti Lietuvoje, dėl krovinių pervežimo tariamasi su didesniais Europos oro uostais, kur vykdoma gerokai daugiau skrydžių. „Vilniaus oro uostas yra gana nedidelis, čia kyla ir leidžiasi mažesni lėktuvai, tad didesniems kroviniams gabenti dažniausiai renkamės Amsterdamo, Briuselio, Vienos, Frankfurto oro uostų servisą. Praktiškai turime partnerius kiekvienoje šalyje, kur skrenda lėktuvai“, – teigia I.Puluikis. Glaudus bendravimas su partneriais taip pat leidžia geriau suprasti susiklosčiusią padėtį oro transporto rinkoje. Šiuo metu daugelio avialinijų turimų orlaivių parko proporcijos yra 80:20 – 80 proc. lėktuvų tupi ant žemės, o skraido vos 20 proc. Iššūkius kelia išbalansuota rinka Sumažėjus vykdomų skrydžių, itin populiarūs tapo dideli krovininiai lėktuvai. Nemažai avialinijų griebiasi šiaudo ir imasi krovinių pervežimo – keleiviniai lėktuvai transformuojami į krovininius tiesiog išimant keleivių sėdynes, kai kurios avialinijos perveža krovinius tiesiog sudėję ir pritvirtinę juos ant keleivių sėdynių. Šiandien 60 proc. krovinių pervežami krovininiais lėktuvais, 40 proc. – keleiviniais.
Bendrovės vadovas tikina, kad, nors pandemija ir sukėlė daug iššūkių, būta ir naudingų pamokų. Viena jų – kad oro transportas yra nepakeičiamas pervežant itin skubius ir brangius krovinius. „Gal oro transporto rinka ir vystosi lėčiau, ne taip dažnai keičiasi standartai ir pasirodo naujos inovacijos, bet pandemija tėra vienas iš etapų, po kurio ateis kitas. Sunku nuspėti, kas bus po metų ar dvejų, bet, kaip matome, lėktuvai kaip skraidė, taip ir tebeskraido“, – sako I.Puluikis.
Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/bendroves/logistikos-ekspertai-nors-80-proc-lektuvu-neskraido-del-pandemijos-kroviniu-pervezimas-oro-transportu-nestoja-663-1483390?copied
